Translations Suras
SHQIP

41 - Fussilet

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Ha, Mimė.
 
2Zbritje prej Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
 
3Libėr qė ajetet e tij janė tė shkoqitura, duke qenė Kur’an arabisht pėr njė popull qė di ta kuptojė.
 
4Ėshtė pėrgėzues dhe qortues, po shumica e tyre ia kthyen shpinėn, andaj ata nuk dėgjojnė.
 
5Ata thanė: “Zemrat tona janė tė mbyllura nga ajo qė ti na thėrret dhe nė veshėt tanė kemi shurdhim tė rėndė, kėshtu qė nddėrmjet nesh edhe ndėrmjet teje ekziston njė perde, prandaj, ti vepro sipas tėndės e ne vazhdojmė tonėn!
 
6Thuaj: “Unė jam vetėm njeri sikurse edhe ju, mua mė shpallet se Zoti juaj ėshtė vetėm Zoti njė, pra drejtonju Atj dhe kėrkoni falje prej Tij. Pėr idhujtarėt ėshtė mjerim i madh.
 
7tė cilėt nuk ejapin zeqatin dhe mu ata e mohojnė botėn tjetėr.
 
8Nuk ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, kanė shpėrblim tė pėrhershėm.
 
9thuaj: “A ju jeni ata qė nuk i besoni Atij qė e krijoi tokėn pėr dy ditė dhe Atij i pėrshkruani shok, e Ai ėshtė Zoti i botėve!
 
10Ai qė nė tė vuri kodra tė forta, ia shtoi tė mirat asaj dhe brenda katėr ditėve tė plota caktoi tė gjitha kushtet pėr tė jetuar nė tė. Pra, pėr ata qė pyesin (pėr kohėn e krijimit tė saj)”
 
11Mandej e mėsyu qiellin (krijim e qiellit) e ai ishte tym (mmjegullinė qė ishte si materie e parė) dhe atij e edhe tokės i tha: “Qasuni urdhėrit Tim me dėshirė ose me dhunė!” Ato tė dyja thanė: “Po i qasmi me dėshirė!”
 
12Dhe ata i krijoi shtatė qiej brenda dy ditėve dhe secilit qiell icaktoi atė qė i nvojitej. Qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) Ne e stolisė me yje ndriēuese dhe e bėmė tė mbrojtur. Ky ėshtė caktm i plotfuqishmit, i tė dijshmit.
 
13Nė qoftė se ata nuk pėrgjigjen, ti thuaj: “Unė tėrhoqa vėrejtjen e njė rufeje (dėnimi), si rrufeja e Adit dhe Themudit!”
 
14Kur atyre u erdhėn tė dėrguar nga tė gjitha anėt, i kėshilluan: “Tė mos adhroni tjetėr po vetėm All-llahun”, ata thanė: “Sikur Zoti ynė tė kishte dėshiruar (ta dėgjonim) do tė dėrgonte engjėll, e kėsaj m ēka jeni dėrguar ju, ne nuk i besojmė!”
 
15Sa i pėrket Adit, ata pa pasur kurrfarė tė drejte, u treguan mendjemdhėnj ndaj banorėve nė tokė dhe thanė: “Kush ka fuqi mė tė fortė se ne?” A nuk e diten ata se All-llahu, i cili i krijoi ka fuqi mė tė fortė se ata?! Ata mohuan argumentet tona.
 
16Andaj Ne kundėr tyre lėshuan njė erė shumė tė ftohtė gjatė disa ditėve fatzeza pėr t’u dhėnė tė pėjetojnė dėnimin nėnēmuesnė jetė e kėsaj bote, ndėrsa dėnimi nė botėn tjetėr do tė jetė edhe mė i shėmtuar dhe ata nuk do tė ndihmohen.
 
17Sa i pėrket Themudit. Ne atyre u patėm treguar rrugėn e drejtė, por ata megjithatė mė shumė e deshėn verbėrinė, andaj ata i kapi tmerri i dėnimit tė turpshėm pėr shkak tė asaj qė vepruan.
 
18Ndėrkaq, Ne ishpėtuam ata qė kishin besuar dhe qė ishin tė ruajtur.
 
19E ditėn kur armiqtė e All-llahut tubohen pėr nė zjarr dhe ata janė tė rrethuar.
 
20E derisa afrohen atij, kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar.
 
21Ata lėkurave tė tyre u thonė: “Pėrse dėshmuat kundėr nesh?” Ato thonė: “All-llahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folur na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė u krijoi juve herėn e parė dhe vetėm te Ai do tė ktheheni”.
 
22Ju nuk fshiheshit (kur bėnit mėkate) se do tė dėshmojnė kundėr jush tė dėgjuarit tuaj, tė parit tuaj dhe lėkurat tuaja, bile ju menduat se All-llahu nuk di shumė gjėra qė ju bėnit.
 
23mendimi juaj i gabuar, tė cilin e patėt ndaj Zotit tuaj, ėshtė ai qė ju shkatėrroi dhe tani jeni mė tė dėshpruarit.
 
24Nėse bėjnė durim, zjarri ėshtė vend i tyre, e nėse kėrkojėn tė kthehen nė atė qė e dėshironė (nė kėnaqėsinė e Zotit), atė nuk do tė arrijnė.
 
25Ne u patėm mundėsuar atyre tė kenė asi shokėsh qė ua hijeshojnė atė qė e bėnin nė atė kohė (nė dynja) dhe atė qė do t’u vijė mė vonė dhe ashtu dėnimi ndaj tyre u bė me vend si ndaj popujve qė ishin para tyre nga xhinėt dhe njerėzit, se vėrtet ata ishin tė humbur.
 
26Ata qė nuk besuan thanė: “mos dėgjoni kėtė Kur;an dhe kur tė lexohet ai, ju bėni zhurmė (bėrtitni) ashtu qė ta pengoni!”
 
27E, Ne atyre qė nuk besuan pa tjetėr do t’u japim tė pėrjetojnė dėnim tė ashpėr dhe do t’i shpėrblejmė me mė tė keqen e asaj qė punuan.
 
28Dhe ai ndėshkim i armiqve tė All-llahut ėshtė zjarri, aty ėshtė vendi i tyre i pėrhershėm, si shpėrblim pėr shkak se ata refuzuan argumente tona.
 
29Ata qė nuk besuan thonė: “O Zoti ynė, na itrego ata tė dy nga xhinėt dhe jerėzit, tė cilėt na bėnė tė jemi tė humbur, e t’i shkelim me kėmbėt tona dhe le tė jenė prej mė tė poshtėrve!”
 
30S’ka dyshim se ata qė thanė: “Zoti ynė ėshtė All-llahu”, pastaj nuk u luhatėn, atyre u zbresin melaiket (nė prag tė vdekjes dhe u thonė): “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni, keni myzhde Xhennetin qė ju premtohej!
 
31Ne jemi miqtė e juaj nė jetėn e dunjasė dhe nė ahiret, ku do tė keni atė qė dėshironi dhe gjithēka kėrkoni.
 
32Pritje nga Falėsi, Mėshiruesi!”
 
33E kush ka fjalėn mė tė mirė prej atij qė thėrret te All-llahu, vepron (punė) tė mira dhe thotė: “Unė jam prej muslimanėve?”
 
34Nuk ėshtė e barabartė e mira dhe e keqja. Andaj, (tė keqen) ktheje me mirėsi, se atėherė ai, mes teje dhe tė cilit ka armiqėsi, do tė bėhet (si) mik i afėrt.
 
35Mirėpo, kėtė nuk e arrin kush, pos atyre tė durueshmėve, dhe nuk e arrin kush, pos atyre me virtyt tė lartė.
 
36E nėse ty tė ngacmon ndonjė ngacmim prej shejtanit, kėrko mbrojtje nė All-llahun, vėrtet Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dijshmi!
 
37Nga faktet e madhėshtisė sė Tij janė nata, dita, dielli e hėna. Mos i bėni sexhde as diellit, as hėnės! Bėni sexhde vetėm All-llahut, i cili krijoi ato, nėse adhuroni vetėm Atė!
 
38Po nėse ata (kufarėt) janė kryeneē (e nuk bėjnė sexhde), atėherė ata qė janė pranė Zotit tėnd (engjėjt mė tė lartė), Atij i bėjnė tesbih natėn e ditėn dhe ata nuk mėrziten prej adhurimit.
 
39Nga argumentet e Tij ėshtė edhe toka qė ti e sheh atė tė thatė (shkretėtirė), e kur Ne i lėshojmė asaj shiun, ajo gjallėrohet e shtohet. E, s’ka dyshim se Ai qė e ngjalli atė, do t’i ringjallė tė vdekurit, pse Ai ka mundėsi pėr ‘do gjė.
 
40Ata qė sulmojnė argumente Tona, nuk mund tė na fshihen. Pra, a mė mirė i ka punėt ai qė do tė hudhet nė zjarr, apo ai qė nė nė ditė e kijametit vjen i sigurt? E ju pra veproni si tė dėshironi, e ta dini se Ai sheh atė qė punoni.
 
41Ata qė e mohuan Kur’anin kur u erdhi, janė tė marrė; ai ėshtė njė libėr ngadhnjyes (i pashoq).
 
42Atij nuk mund t’i mvishet e pavėrteta nga asnjė anė; ėshtė i zbritur prej tė Urtit, tė lavdishmit.
 
43Ty nuk po tė thuhet tjetėr pėrveē asaj qė u ėshtė thėnė tė dėrguarve para teje. Vėrtet, Zoti yt ėshtė ai qė falė, po ėshtė edhe Ai qė ndėshkon rėndė.
 
44Sikur Ne tabėnim Kur’anin nė gjuhė tė huaj, ata do tė thoshin: “Pėrse nuk janė ajetet e tij tė kuptueshme (tė shkoqitura), a ėshtė ai (Kur’ani) nė gjuhė tė huaj, kurse ai (pejgamberi) ėshtė arab?” Thuaj: “Ai ėshtė pėr besimtarėt udhėzues e shėrues. E ata qė nuk besojnė nė veshėt e tyre kanė shurdhim, dhe ai pėr ta ėshtė verbėrim. Tė tillėt janė sikurse thirren prej njė vendi tė largėt e nuk dėgjojnė”.
 
45Ne edhe Musait i patėm dhėnė librin, lidhur me tė cilin pati kundėrshtime. Sikur tė mos ishte vendimi mė parė prej Zotit tėnd (tė shtyhet ndėshkimi), puna mes tyre do tė kryhej, pse ata janė nė njė dyshim ndaj tij.
 
46Kush bėn mirė, ai e ka pėr vete, e kush bėn keq, ai vepron kundėr vetes, e Zoti yt nuk u bėn padrejtėsi robėrve.
 
47Vetėm Ai e di pėr katastrofėn (pėr kijametin). Asnjė frut nuk del prej lėvozhgės sė vet dhe asnjė femėr nuk mbart e as nuk lind pa dijen e Tij. E ditėn kur Ai thėrret ata se ku janė ata qėm’i bėnit shok? Ata thonė: “Ne tė kemi njohur Ty, nuk na ndonjė prej nesh qė dėshmon se ke shok!”
 
48Dhe humb prej tyre ajo qė mė parė adhuronini, e binden se ata nuk kanė shpėtim.
 
49Njeriu nuk lodhet prej kėrkesės pėr mirė, e kur atė e godit e keqja, ai keqėsohet shumė dhe humb shpresėn.
 
50E nėse pas tė kėqiave qė e goditė, Ne i japim tė mira nga ana Jonė, ai me kėmbėngulje do tė thotė: “Kėtė e kam arritur vet (kėtė do ta kemė gjithnjė), e nuk mendoj se do tė bėhet kijameti, po, edhe nėse do tė kthehem te Zoti im, unė te Ai do tė kemė edhe mė mirė!” Ne pa tjetėr do t’i njoftjmė ata qė nuk besuan pėr atė qė punuan dhe do t’u japim tė pėrjetojnė dėnim tė rėndė.
 
51Ne kur e begatojmė njeriun, ai nuk falėnderon dhe largohet, e kur e godet e keqja, ai pėrulet dhe lutet shumė.
 
52Thuaj: “Mė tregoni, nėse ai (Kur’ani) ėshtė prej All-llahut, e ju e mohuat atė, kush ėshtė mė i humbur se ai qė ėshtė nė kundėrshtim tė fortė?”
 
53Ne do t’u bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre deri qė t’u bėhet e qartė se ai (Kur’ani) ėshtė i vėrtetė. A nuk mjfton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė?
 
54Vini re! Ata janė nė dyshim pėr takimin me Zotin e tyre (me botėn tjetėr), e ta dini se Ai ka pėrfshirė me dijen e vet ēdo send.
 
 
ReadTheQuran.org