Translations Suras
SHQIP

40 - Gafir

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Ha, Mimė.
 
2Shpallja e librit ėshtė prej All-llahut, Fuqiplotit, Gjithdijshmit.
 
3I cili fal mėkatin dhe pranon pendimin, dhe qė ėshtė ndėshkues i ashpėr, por edhe bamirės. Nuk ka zot tjetėr pėrveē Atij. Te Ai ėshtė e ardhmja e ēdokujt.
 
4Rreth argumenteve tė All-llahut nuk kundėrshton kush, pos atyre qė nuk besuan; pra ty tė mos te mashtrojė lėvizja e tyre nėpėr qytete.
 
5Populli i Nuhut dhe grupacione pas tyre patėn pėrgėnjeshtruar pėrpara kėtyre (idhujtarėve), dhe secili popull (qė pėrgėnjeshtroi), u pėrpoq ta asgjėsojė tė dėrguarin e vet dhe luftoi me ēėshtje tė kota, ashtu me ato deshi ta likuidojė tė vėrtetėn, e Unė i ndėshkova ata, e ēfarė ishte ndėshkimi Im ndaj tyre?
 
6Po ashtu, ka marrė fund vendimi i Zotit tėnd (pėr dėnim) kundėr atyre qė nuk besuan, se ata janė banues tė zjarrit.
 
7Ndėrsa ata (engjėjt) qė e bartin Arshin dhe ata qė janė pėrreth tij, lartėsojnė me falėnderim Zotin e tyre, i besojnė Atij dhe i luten Atij t’i falė ata qė besuan (duke thėnė): “Zoti yna, Ti me mėshirėn dhe me diturinė Tėnde ke pėrfshirė ēdo send, andaj falu atyre qė u penduan dhe ndoqėn rrugėn tėnde, e edhe ruaj ata nga dėnimi i Xhehennemit!
 
8Zoti ynė, shtiji nė Xhennete tė Adnit, tė cilėt ua ke premtuar, ata edhe kush ishte i mirė, prej etėrve tė tyre, grave tė tyre dhe pasardhėsve tė tyre. Vėrtet, Ti je ngadhnjesi, i urti!
 
9dhe i mbron ata prej tė kėqiave, pse atė qė Ti e mbron atė ditė prej tė kėqiave, Ti e ke mėshiruar atė, e ai ėshtė shpėtimi i madh”.
 
10S’ka dyshim e ata qė nuk besuan do tė thirren (do t’u thuhet); “Hidhėrimit i All-llahut pse u ftuat tė besoni e ju nuk besuat (nė dynja), ėshtė mė i madh se urrejtja juaj ndaj vetes”.
 
11Ata (jobesimtarėt) thonė: “Zoti ynė, na bėre tė vdesim dy herė dhe na ngjalle dy herė , e ne pranuam pėr mėkatet tona, pra a ka ndonjė rrugėdalje?”
 
12ky (dėnimi) ėshtė, pse kur bėhet thirrja pėr tė besuar All-llahun Njė, ju e mohuat, e nėse i pėrshkruhej shok Atij, ju besuat, pra i tėrė sundimi ėshtė nė duart e All-llahut, tė lartit, tė madhėruarit!
 
13Ai (All-llahu) ėshtė qė po ua dėfton juve argumentet e veta, qė ju sjell furnizim prej qiellit (shiun), por pėrveē atyre qė janė tė kthyer te Zoti, tė tjerėt nuk marrin mėsim.
 
14Pra, adhuronie All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, edhe pse jobesimtarėt e urrejnė atė (adhurimin).
 
15Ai (All-llahu) ėshtė i pozitės mė tė lartė, zoti i Arshit; Ai me urdhėrin e vet ia sjell shpirtin (shpalljen) atij qė do nga robėrit e vet, pėr t’ua tėrhequr vėrejtjen ndaj ditės sė takimit (tė kijametit).
 
16Ditės kur ata do tė dalin (prej varrezave) nė shesh, e All-llahut nuk mund t’i fshiheet asnjė gjė e tyrre. I kujt ėshtė pushteti sot? (bėhet pyetja). I All-llahut, i Atij qė ėshtė njė, i fuqiplotit (ėshtė pėrgjigjja)!
 
17Sot shpėrblehet secili njeri me atė qė ka vepruar. Sot nuk ka padrejtėsi, All-llahu llogarit shpejt.
 
18ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr ditėn e kijametit,kur zemrat, tė mllefosura arrijnė nė fyt. Pėr zullumqarėt nuk ka as mik e as ndėrmjetsues qė i shkon fjala.
 
19Ai di pėr shikimin me cep tė syve, e edhe pėr atė qė e fshehin nė zemra.
 
20All-llahu gjykon me drejtėsi, ndėrsa ata qė adhuronin tjetėr po Atij, ata nuk kanė nė dorė tė gjykojnė asgjė. All-llahu ėshtė Ai qė dėgjon dhe sheh.
 
21A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė tė shohin se si ishte pėrfundimi i atyre qė patėn qenė para tyre? Ata ishin edhe mė fuqishėm se kėta e edhe lanė mė shumė gjurmė mė tokė, po All-llahu i dėnoi pėr shkak tė mėkateve tė tyre dhe nuk patė ndonjė qė t’i mbrojė prej dėnimit tė All-llahut.
 
22E ai (dėnimi ishte) pėr arsye se ata i mohuan argumentet e qarta, tė cilat ua sillnin tė dėrguarit e tyre, andaj All-llahu i shkatėrroi. AI vėrtetė ėshtė i fuqishėm, ndėshkues i ashpėr.
 
23Ne e kemi pas dėrguar Musain me argumente e fakte tė qarta,
 
24te faraoni dhe te Hamanit e Karuni, e ata i thanė: “Magjistar e gėnjshtar!”
 
25Kur ua solli ia tė vėrtetėn nga ana Jonė, ata thanė: “Mbytni djemtė e atyre qė i besuan atij, e lini tė jetojnė gratė e tyre, por dredhitė e tyre nuk qenė tjetėr pos dėshtim”.
 
26Faraoni tha: “mė lini mua ta mbys Musain, e ia le tė thėrrasė Zotin e vet, pse unė kam frikė se po ua ndryshon fenė tuaj, ose po nxit trazira nė vend!”
 
27Musai tha: “Unė iu kam mbėshtėtur Zotit tim dhe Zotit tuaj qė tė mė mbrojė prej ēdo kryeneēi, qė nuk i beson ditės sė pėrgjrgjėsisė!”
 
28Njė njeri besimtar nga familja e faraonit qė e fshehte besimin e vet, tha: “A doni ta mbytni njė njeri vetėm pse thotė Zoti im ėshtė All-llahu, derisa prej Zotit tuaj u ka sjellė argmente? Nėse ai ėshtė rrenės, pėr vete e ka rrenėn, e nėse ėshtė i drejtė, juve do t’ju godit diēka nga ajo qė ai ju premton. S’ka dyshim se All-llahu nuk udhėzon nė rrugė atė qė e tejkalon dhe ėshtė rrenės.
 
29O populli im, sot pushteti ėshtė juaji nė vend, po kush do tė na mbrojė prej dėnimit tė All-llahut nėse ia na pėrfshin? “ Faraoni tha: “Unė nuk kam mendim tjetėr t’ju japė pos atij qė ju thashė dhe nuk jam duke ju udhėzuar tjetėr pos nė rrugėn e drejtė!”
 
30Ndėrkaq, ai qė kishte besuar tha: “O populli im, unė kam frikė pėr ju se po u gjen si i gjeti popujt e mėparshėm (grupet e mėparshme)!”
 
31Si rasti i popullit tė Nuhut, tė Adit, tė Themudit dhe tė atyre qė ishin pas. All-llahu nuk bėn pdrejtė ndaj rbėrve.
 
32O populli im, unė kam frikė pėr ju ditėn e britmės (tė mjerimit),
 
33Ditėn, kur nga frika ktheheni tė ikni, e nuk ka kush qė tė prapėsojė prej jush dėnimin e All-llahut, Atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė qė e drejton.
 
34Edhe Jusufi, qush herėt ju pat ardhur me argumente tė qarta e ju gjithnjė ishit nė dyshim ndaj asaj qė ju pat sjellė, derisa edhe kur vdiq ai, ju patėt thėnė: “All-llahu nuk do tė dėrgojė pas tij pejgamber!” Ashtu All-llahu e bėn tė humbur atė qė ėshtė i shfrennuar, i dyshimtė.
 
35Ata qė duke mos pasur kurrfarė fakti pranė vetes, polemizojmė rreth argumenteve tė All-llahut. Kjo (polemikė) shton urrejtje tė madhe te All-llahu dhe te ata qė kanė besuar. Po kėshtu All-llahu vulos ēdo zemėr tė arrogantit, tė zullumqarit.
 
36E faraoni tha: “O Haman, ndėrtoma njė pyrg, e ndoshta do t’i gjejė rrugėt.
 
37Rrugėt e qiejve, e ta shoh Zotin e Musait, pse unė mendoj se ai ėshtė rrenės”. Dhe ashtu, faraonit iu dukė e mirė vepra etij e keqe dhe u shmang prej rrugės sė drejtė, kėshtu qė parashikimet e faraonit ishin tė asgjėsuara.
 
38Ai qė kishte besuar tha: “O populli im, ejani pas meje, e unė t’ju udhėzoj nė rrugė tė drejtė!
 
39O populli im, kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė pėrjetim i pėrkohshėm, ndėrsa bota tjetėr ėshtė ajo e pėrhershmja.
 
40Kush bėn ndonjė vepėr tė keqe, ndėshkohet vetėm pėr aq sa ėshtė ajo, e kush bėn ndonjė vepėr tė mirė, qoftė mashkull a femėr, por duke qenė besimtar, tė tillėt hyjnė nė Xhennet dhe aty shpėrblehen pa masė.
 
41Dhe, o populli im, ē’ėshtė qė unė ju thėrras nė shpėtim, e ju mė thirrni pėr nė zjarm?
 
42Mė thirrni ta mohoj All-llahun dh adhuroj atė qė nuk di asgjė pėr tė i gjithfuqishmi, mė katfalėsi!
 
43Ėshtė e vėrtetė se atij te icili mė thirrni ju mua, nuk i takon adhurimi as nė dynja as nė botėn tjetėr dhe se e ardhmja jonė ėshtė te All-llahu, s’ka dyshim se tė larguarit prej rrugės sė drejtė, ata janė banus tė zjarrit.
 
44Juve do t’ju bjerė ndėrmend ēka po u them, e ēėshtjen tme ia besoj All-llahut; vėrtet, All-llahu mbikėqyr robėrit!”
 
45Dhe All-llahu e shpėtoi atė (besimtarin) prej tė kėqijavė qė i kurdisėn, ndėrsa ithtarėt e faraonit i pėrfshiu dėnimi mė i keq.
 
46Ata i nėnshtroi zjarrit mėngjes e mbrėmje, ditėn e kijametit (u thuhet engjėjve): “Ithtarėt e faraonit futni nė dėnimin mė tė rėndė!”
 
47Dhe (pėrkujto) ur duke qenė nė zjarr, ata grinden nė mes vete, e tė dobėtit u thonė atyre tė mėdhenjve: “Ne kemi qenė ithtarė tuaj (nė dynja), a mund tė na largoni ndonjė pjesė tė dėnimit me zjarr?”
 
48Ata qė kishin qenė pari thonė: “Ne tė gjithė jėmi nė tė!” All-llahu ka vendosr nė mėnyrė tė prerė nė mes njerėzve”.
 
49Dhe ata, qė janė nė nė zjarr, rojės sė Xhehennemit i thonė: “Lutnie Zotin tuaj tė na e lehtėsoj dėnimin, bile njė ditė!”
 
50Ata u thonė: “A nuk u patėn arritur juve tė dėrguar tuaj me argumente tė qarta? Ata pėrgjigjen: “Po (na kanė ardhur)!” E pra, (u thotė roja) lutnu ju vetė, po lutja e jobesimtarėve ėshtė asgjė!”
 
51Ne patjetėr do tė ndihmojmė tė dėrguarit tanė nė jetėn e kėsaj bote, edhe ata qė besuan, e edhe nė ditėn e prezentimit tė dėshmive.
 
52Nė ditėn kur zullumqarėve nuk u bėn dobi arsyetimi i tyre, ata janė tė mallkuar dhe ata e kanė vendin e keq.
 
53Pėr Zotin, Ne Musait i dhamė udhėzimin, e beni israilėve u lamė nė trashėgim librin.
 
54Ua lamė (librin) udhėrrėfyes e pėrkujtues pėr tė zotėt e mendjes.
 
55Ti bėn durim, se premtimi i All-llahut ėshtė vėrtetė, kėrko falje pėr mėkatin tėnd, lartėso me falėnderim Zotin tėnd mbrėmje e mėngjes.
 
56Ata qė kundėrshtojnė shpalljen e All-llahut pa pasur argument, nuk kanė tjetėr nė zemrat e tyre vetėm se njė mendjemadhėsi, me tė cilėn nuk do t’ia arrijnė qėllimit, e ti kėrko mbrojtje te All-llahu, se Ai tė gjitha i dėgjon dhe isheh.
 
57S’ka dyshim se krijimi i qiejve dhe tokės ėshtė mė i madh se krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e dinė.
 
58Nuk ėshtė e barabartė i verbėri dhe ai qė sheh, e as ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, nuk janė tė barabartė me tė kėqijtė, por pak jeni duke marrė mėsim.
 
59Kijameti gjithsesi do tė vijė, aty nuk ka dyshim, por shumca e njerėzve nuk besojnė.
 
60Zoti juaj ka thėnė: “Mė thirrni Mua, Unė ju pėrgjigjem, e ata qė nga mendjemadhėsia i shmangen adhurimit i shmangeb adhurimit ndaj Meje, do tė hyjnė tė nėnēmuar nė Xhehennem”.
 
61All-llahu ėshtė Ai, qė juve ua bėri natėn tė pushoni nė tė, e ditėn tė ndritėshme. All-llahu ėhtė dhurues ndaj njerėzve, por shumica e njerėzve nuk falėnderojnė.
 
62Ky ėshtė All-llahu, Zoti , Krijuesi i ēdo sendi, nuk ka zot pos Tij, e si prapėsoheni?
 
63Kėshtu prapėsohen ata qė argumentet e All-llahut i mohojnė.
 
64All-llahu ėshtė Ai qė ua bėri tokėn vendbanim e qiellin kulm, dhe ju formėsoi, e formėn tuaj e bėri mė tė mirė dhe ju pajisi me tė mira. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, i lartė, pra ėshtė All-llahu, Zot i botėve!
 
65Ai ėshtė i pėrjetshmi, s’ka zot, vetėm Ai, pra adhuronie Atė me adhurim tė sinqertė ndaj Tij, falėnderimi i qoftė vetėm All-llahut, Zotit tė gjithėsisė.
 
66Thuaj: “Unė jam ndaluar tė adhuroj ata qė ju i adhuroni pos All-llahut, pasi mua mė kanė ardhur argumente tė qarta nga Zoti im, dhe jam urdhėruar t’i dorėzohem Zotit tė ēdo krijese”.
 
67Ai (All-llahu) ėshtė qė ju krijoi juve (tė parin tuaj) prej dheu, pastaj prej njė pike uji, pastaj prej gjakut tė ngjizur, mandej ju bėn tė lindeni si foshnjė e mė vonė tė arrini pjekurinė, e pastaj tė plakeni, e ka prej jush qė vdes mė herėt, e qė tė gjithė tė arrini afatin e caktuar dhe ashtu tė kuptoni realitetin.
 
68Ai ėshtė qė jep jetė dhe sjellė vdekje, e kur dėshiron njė gjė, Ai vetėm thotė: “bėhu”, e ajo menjėherė bėhet.
 
69A nuk i sheh ata qė kundėrshtojėn argumentet e All-llahut se si largohen nga e vėrteta?
 
70Ata janė qė pėrgėnjeshtruan librin (Kur’anin) dhe atė me ēka Ne i dėrguam tė dėrguarit tanė, e mė vonė ata do tė kuptojnė.
 
71Atyre do t’u vihen prangat dhe zingjirėt nė qafat e tyre e do tė zhyten.
 
72Atyre do t’u vihen prangat dhe zingjirėt nė qafat e tyre e do tė zhyten.
 
73Mandej atyre u thuhet: “Ku janė ata qė i adhuronit,
 
74pos All-llahut?” Ata thonė: “Na kanė humbur sysh, por jo ne nuk kemi qenė qė kemi adhuruar mė parė ndonjė send!” Ja, kėshtu All-llahu i humb jobesimtarėt.
 
75Kėtė (dėnim) e keni pėr shkak se gėzoheshit padrejt nė dynja (duke bėrė mėkate etj. ) edhe pėr shkakse krenoheshit (me mendjemadhėsi).
 
76Hyni nė dyert e Xhehennemit (nėpėr shtatė dyer); aty do tė jeni pėrgjithmonė. E, sa vend i shėmtuar ėshtė ai i kryeneēėve!
 
77Ti pra, bėhu i durueshėm; premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė. E Neose do tė bėjmė tė shohishdiēka nga ajo qė u premtojmė atyre, ose do ta marrim jetėn (pa parė asgjė), e ata vetėm te Ne do tė kthehen.
 
78Ne kemi dėrguar pejgamberė para teje, pėr disa tyre tė kemi njohtuar me rrėfimet e tyre, e pėr disa sish nuk tė kemi njoftuar, e asnjė pejgamberi nuk i takoi tė sjellė ndonjė argument, vetėm se me urdhėrin e All-llahut. E kru tė vijė koha e caktuar nga All-llahu, zbatohet gjykimi me drejtėsi dhe aty atėherė dėshtojnė ata tė kotit.
 
79All-llahu ėshtė Ai qė pėr ju i krijoi kafshėėt qė disave t’u hipni prej disave tė ushqeheni.
 
80Ju prej tyre keni edhe dobi tė tjera, dhe pėrmes tyre t’i plotėsoni nevojat tuaja, duke hipur nė to me anė tė anijeve barteni (udhėtoni).
 
81Dhe Ai ėshtė qė ju mundėsoi t’i shihni argumentet e Tij; e cilin, pra prej argmenteve tė All-llahut e mohoni?
 
82A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shikojnė se si prfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė fortė pėr nga forca e ndikimi nė tokė. por ajo qė fituan, nuk u ndihmoi asgjė.
 
83Kur u erdhėn atyre tė dėrgiarit me argumente tė qarta, ata iu gėzuan dijenisė sė vet dhe atėherė i pėrfshiu ajo qė e tallnin.
 
84E kur e panė dėnimin tonė, thanė: “Ne i kemi besuar vetėm All-llahut dhe i kemi mohuar ata qė i ia shoqėronim”.
 
85Por besimi i tyre, kur e vėrejtėn dėnimin tonė, nuk u bėri dobi. Ky ėshtė ligj i All-llahut (i kheshėm) ndaj robėrve tė Tij dhe aty, nė atė ēast pėsuan disfatė jobesimtarėt.
 
 
ReadTheQuran.org