Translations Suras
SHQIP

24 - Nur

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1(Kjo ėshtė) Kaptinė tė cilin Ne e shpallėm dhe Ne e bėmė detyrim tė domosdoshėm (zbatimin e dipozitave qė theksohen nė tė) dhe Ne parashtruam nė tė argumente tė qarta nė mėnyrė qė tė merrni mėsim.
 
2(dispozitė obliguese ėshtė qė) Laviren dhe lavirin t’i rrahni, secilit prej tyre me nga njėqind tė rėna, dhe nė zbatimin e dipozitave tė All-llahut mos u tregoni zemėrbutė ndaj atyre dyve, nėse jeni qė besoni All-llahut dhe botės tjetėr. E gjatė zbatimit tė ndėshkimit ndaj tyre, le tė jenė tė pranishėm njė nmėr besimtarėsh.
 
3Laviri nuk do tė duhej tė martohej me tjetėrkė, pos me ndonjė lavire ose idhujtare, e lavirja me tė nuk do tė duhen tė martohej kush pos ndonjė lavir o idhujtarė. Ajo (kurvėria ose martesa mė tė) ėshtė e ndaluar pėr besimtarėt.
 
4Edhe ata tė cilėt bėjnė shpifje pėr gratė e ndershme dhe nuk sjellin katėr dėshmitarė, t’i rrahni ata me nga tetėdhjetė tė rėna dhe atyre mos u pranoni dėshminė mė kurrė. tė tillėt janė tė pabesueshėm.
 
5Me pėrjashtim tė atyre qė mė vonė pendohen dhe pėrmirėsohen, vėrtet All-llahu ėshtė qė shumė falė e mėshiron.
 
6Ndėrsa ata tė cilėt shpifin pėr gra tė veta dhe nuk kanė dėshmitarė tjetėr pėrveē vetes Dėshmimi i ēdonjėrit prej tyre ėshtė: tė betohen katėr herė nė All-llahun se ai e thotė tė vėrtetėn.
 
7E pesta (herė e betimit) ėshtė: mallkimi i All-llahut qoftė mbi tė, nėse gėnjen.
 
8E nga ajo (gruaja e shpifur) largohet dėnimi, nėse katėr herė betohet nė All-llahun se ai (shpifėsi) gėnjen.
 
9E pesta herė e betimit tė jetė qė ta godis hidhėrimi i All-llahut, atė (gruan) nėse ai, ka qenė i vėrtetė.
 
10Dhe sikur tė mos ishte dhurata dhe mėshira e All-llahut ndaj jush (ju do tė mbarojshit). Pa dyshim Alahu pranon pendimin ėshtė i gjithėdijshėm.
 
11S’ka dyshim se ata qė trilluan shpifjen, janė njė grup prej jush. Ju mos e mrrni atė si ndonjė dėm pėr ju, pėrkundrazi, ajo do tė jetė nė dobinė tuaj. Secilit prej tyre do t’i takojė dėnimi sipas pjesėmarrjes nė mėkat, e atij prej tyre qė e barti pjesėn e madhe (tė shpifjes) i takon dėnim i madh.
 
12E pėrse kur e dėgjuan atė (shpifje) besimtarėt dhe besimtaret tė mos mendinin tė mirėn si pėr vete dhe tė thonin: “Kjo ėshtė shpifje e qartė?!”
 
13Pėrse ata nuk i sollėn katėr dėshmitarė pėr kėtė? E derisa nuk sollėn dėshmitarė, ata pra te All-llahu janė mu gėnjeshtarėt.
 
14E sikur tė mos ishte mėshira e All-llahut dhe mirėsia e Tij ndaj jush, nė kėtė dhe nė botėn tjetėr, ju do t’ju kapte dėnim shumė i madh pėr shkak tė asaj nė tė cilėn u hudhėt.
 
15Kur ju atė (shpifjen) e pėrcollėt me gjuhėn tuaj dhe pėr atė qė nuk kishit kurrfarė dije folėshit duke menduar se ajo ishe imtėssi e parėndėsishme, ndėrsa te All-llahu ajo ėshtė e madhe.
 
16E pėrse, kur e dėgjuat atė, nuk thatė: “Ne nuk na takon tė flasim pėr kėtė. I lartė je Ti, kjo ėshtė shpifje e madhe!”
 
17All-llahu ju kėshillon qė njė e tillė tė mos pėrsėriet kurrė, nėse jeni besimtarė tė denjė.
 
18All-llahu sqaron pėr ju argumentet, sepse Ai ėshtė i dijshėm e i urtė.
 
19Ata, tė cilėt dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet amoraliteti, ata i pret dėnim i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. All-llahu di (tė fshehtat) e ju nuk e dini.
 
20Sikur tė mos ishte mirėsia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, (do ta pėrjetoshit menjėherė dėnimin), po All-llahu ėshtė shumė i butė, i mėshirshėm.
 
21O ju qė besuat, mo s shkoni gjurmėve tė djallit, pse kush ndjek gjurmėt e djallit ai urdhėron pėr tė shėmtuara e tė irituara, e sikur tė mos ishte mirėsia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, askush prej jush nuk do tė pastrohej mė kurrė (prej mėkatesh), por All-llahu e pastron atė qė do Ai. All-llahu dėgjon e di.
 
22Tė ndershmit dhe tė pasurit nga ju, tė mos betohen se nuk do t’u jain t afėrmve, tė varfėrve dhe atyre qė pr hir tė All-llahut lanė vendlindje e tyre, po le t’ua falin (gabimin) dhe mos t’ua zėnė pėr tė madhe. A nukdėshironi qė All-llahu t’u falė. All-llahu falė dhe mėshiron shumė.
 
23Vėrtet, ata qė akuzojnė gratė e ndershme, besimtare tė pafajshme, janė tė mallkuar nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr dhe ata i pret njė dėnimshumė i madh.
 
24Nė atė ditė kur dėshmojnė kundėr tyre gjuhėt e tyre, duart e tyre dhe kėmbėt e tyre pėr atė qė ata kanė punuar.
 
25Atė ditė All-llahu ua plotėson shpėrblimin e merituar, e ata e dinė se All-llahu ėshtė Ai i vėrteti, i qarta nė drejtėsi.
 
26Tė kėqiat (fra ose fjalė) janė pėr tė kėqinjtė edhe tė kėqinjtė janė pėr tė kėqijat, ndėrsa tė ndershmet janė pėr tė ndershmit edhe tė ndershmit janė pėr tė ndershmet. Ata janė tė pafajshėm nga ajo qė u thotė atyre. Ata kanė falje tė madhe dhe furnizimtė begatshėm.
 
27O ju qė besuat, mos hyni nė shtėpi tė huaja pa kėrkuar leje dhe pa pėrshėndetur njerėzit e saj. Kjo ėshtė mė mirė pėr ju nė mėnyrė qė merri mėsim.
 
28Po nėse nuk gjeni aty asnjė, atėherė mos hyni nė to derisa t’u jepet leja, e nėse u thuhet kthehuni, ju pra kthenu. Kjo ėshtė mė e ndershme pėr ju. All-llahu di ēdo gjė qė veproni ju.
 
29Nuk ėshtė pėr ju ndonjė mėkat, nėse hyni nė shtėpi tė pabanuara, e qė nė to keni ndonjė pėrfitim. All-llahu e di atė qė e shfaqni haptas dhe atė qė e mbani fshehtė.
 
30Thuaju besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit), tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre se kjo ėshtė mė e pastėr pėr ta. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata.
 
31Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre. tė mos zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le tė vejnė shamitė mbi krahrorin e tyre dhe tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė vet, babajve tė vet ose babajve tė burrave tė vet, djemve tė vet ose djemve tė burrave tė vet, vėllazėrve tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė motrave tė veta, ose grave tė tyre (qė u pėrmenden) dhe robreshave, tė cilat i kanė nė pronėsinė e tyre, ose shėrbetoreve nga medhkujt tė cilėt nuk ndiejnė nevojė pė femrat ose fėmijėt nuk i kanė tė pjekur pėr gra. Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr tė mos zbuluar fshehtsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė gjithė te All-llahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.
 
32Dhe marotoni tė pamartuarat (tė pamartuarit) edhe robėrit e robėreshat tuaja qė janė tė ndershėm e tė ndershme. Nėse janė tė varfėr, All-llahu i begaton nga mirėsitė e Tij, All-llahu ėshtė bujar i madh, i gjithdijshėm.
 
33E ata qė nuk kanė mundėsi martese, le tė pėrmbahen derisa All-llahu t’i begatojė me tė mirat e veta. E ata qė i keni nė pronėsinė tuaj dhe kėrkojnė prej jush t’i lironi nė bazė tė kompenzimit, atėherė ua bėni kėtė tė mundshme me marrveshje, nėse e dini se janė tė besueshėm dhe jepnu nga pasuria qė u ka dhėnė All-llahu juve. Mo i detyroni robreshat tuaja tė bėjnė imoralitet, e pėr shkak tė ndonjė fitimi tė kėsaj bote, derisa ato dėshirojnė tė jenė tė pastra. E kush i detyron me dhunė tė bėjnė atė, All-llahu i falė ato pas atij detyrimi. All-llahu falė dhe ėshtė mėshirues.
 
34Ne u kemi shpallė juve argumente tė qarta dhe shembuj nga ata qė ishin para jush, e edhe kėshtu pėr tė ruajturit.
 
35All-llahu ėshtė dritė (ndiēues, udhėzues) i qiejve e i tokės. Shembulli i dritės sė Tij i gjason kandilit tė vendosur nė njė zgavėr tė errėt. Kandili gjendet brenda njė qelqi si tė ishte yll flakėrus e qė ndizet prej (vajit tė) njė druri tė bekuar, prej ullirit qė nuk mund tė quhet as i lidjes e as i perėndimit, e vaji i tij ndriēon pothuajsse edhe pa e prekur zjarri. Dritė mbi dritė. All-llahu udhėzon kah drita e Vet atė qė do Ai. All-llahu sjell shembuj pėr njerėzit. All-llahu ēdo gjė di shumė mirė.
 
36(ajo dritė) Ėshtė nė shtėpitė (xhamitė) qė All-llahu lejoi tė ngriten, e qė nė to tė pėrmendet emri i Tij, t’i bėhet lutje Atij mėngjes e mbrėmje.
 
37Ata janė njerėz qė nuk i pengon as tregėtia e largėt e as shitblerja nė vend pėr ta pėrmendur All-llahun, pėr ta falur namazin dhe ta dhėnė zeqatin, ata i frikėsohen njė dite kur do tė tronditen zemrat dhe shikimet.
 
38(ata i luten) qė Allhu t’i shpėrblejė mė sė miri pėr atė qė punuan dhe pėr t’ua shtuar tė mirat nga Ai. All-llahu e dhuron pa masė atė qė do.
 
39E veprat e atyre qė nuk besuan janė si valėt (nga rrezet e diellit) nė njė rrafshinė ku i etshmi mendon se ėshtė ujė derisa kur t’i afrohet atij nuk gjen asgjė, por aty e gjen All-llahun dhe ai do t’ia japė llogarinė e tij. Alahu ėshtė i shpejtė nė llogaritje.
 
40Ose (veprat e tyre) janė si errėsirat nė det tė thellė tė cilin e mbulojnė valėt mbi valė dhe mbi ato retė e dendura, pra, errėsira njėra mbi tjetrėn sa qė nuk mund ta shohė ai as dorėn e vet. Atij tė cilit All-llahu nuk jep dritė, ai nuk ka pėr tė pasur dritė.
 
41A nuk e di pėr All-llahun se Atij i lutet kush ėshtė nė qiej e tokė, madje edhe shpezėt krahhapura. Tė gjithė e dinė dhe janė tė udhėzuara nė lutje ndaj Tij dhe pėr madhėrimin e Tij. All-llahu e di ē’punojnė ata.
 
42Vetėm i All-llahut ėshtė i tėrė sundimi i qiejve e i tokės dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja.
 
43A nuk e ke parė se si All-llahu drejton retė, pastaj i bashkon, i bėnė grumbull ato dhe atėherė e sheh shiun se si rrjedh prej tyre. Ai lėshon prej sė larti, nga retė e mėdha si kodra breshėr dhe me te goditė kėdo, e ia largon atij qė do. Shkėlqimi i vetėtimės sė dritės sė resė gati ses’tė merr tė tė parit.
 
44All-llahu bėnė rrotullimin e natės e tė ditės dhe nė tė gjitha kėto ka fakte pėr ata qė kanė tė parit tė shėndoshė.
 
45All-llahu krijoi secilėn gjallesė prej uji, e prej tyre ka qė ecin rrėshqitas nė barkun e vet, ka qė ecin nė tė dy kėmbėt e edhe asosh qė ecin nė tė katėr kėmbėt. All-llahu krijon ēka tė dojė, pse vėrtet All-llahu ka mundėsi pėr ēdo gjė.
 
46Ne kemi shpallur argumente tė qarta, e All-llahu vė nė rrugėn e drejtė atė qė do.
 
47Ata (hipokritėt) thonė: “Ne i kemi besuar All-llahut, tė dėrguarit tė Tij, dhe u jemi bindur. Por pas asaj njė grup prej tyre zbrapsėn. Tė tillėt nuk janė besimtarė.
 
48E kur thirrėn qė ndėrmjet tyre tė gjykojė All-llahu dhe i dėrguari i tij, njė grup prej tyre nuk i pėrgjigjen asaj.
 
49Po nėse ėshtė qė e drejta u takon atyre (nė atė gjykim), ata i shkojnė atij tė bindur e me respekt.
 
50A thua janė tė sėmurė nė zemrat e tyre apo mos dyshojnė (nė tė dėrguarin) ose mos frikėsohen se All-llahu dhe i dėrguari i Tij do tė gjykojė padrejtė kundėr tyre? Por jo, ata vet janė zullumqarė.
 
51Kur thirrėn besimtarėt pėr gjykim ndėrmjet tyre te All-llahu dhe te i dėrguari i Tij, e vetmja fjalė e tyre ėshtė tė thonė: “Dėgjuam dhe respektuam!” Tė tillėt janė ata tė shpėtuarit.
 
52Kush respekton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ia ka frikėn All-llahut dhe i pėrmbahet udhėzimit tė TIj, tė tillėt janė ata qė do tė arrijnė atė qė dėshirojnė.
 
53Ata (hipokritėt) betohen me njė betim tė fortė nė All-llahun se sikur t’i urdhėroshe ti, ata gjithsesi do tė dilnin nė (pėr nė luftė). Thuaj: “Mos u betoni” Bindja ėshtė ditur, (ju vetėm me gojė thoni e jo me zemėr). S’ka dyshim, All-llahu hollėsisht di ēka vepron.
 
54Thuaj: “Respektone All-llahun, respektone tė dėrguarin!” Nėse ata refuzojnė, atėherė atij i takon pėrgjegjėsia me ēka ėshtė i ngarkuar ndėrsa juve pėrgjegjėsia me ēka jeni ngarkuar, nėse i bindeni atij, atėherė keni gjetur tė vėrtetėn . I dėrguari ka obligim vetėm komunikimin e qartė.
 
55Atyre nga mesi juaj tė cilėt besuan dhė bėnė vepra tė mira All-llahu u premtoi se do t’i bėjė zotėrues nė atė tokė ashtu si pat bėrė zotėrues ata qė ishin para tyre dhe fenė tė cilėn Ai e pėlqeu pėr ta, do ta forcojė, e nė vend tė frikės Ai do t’u dhurojė siguri. Ata mė adhurojnė Mua e nuk mė shoqėrojnė asgjė. E kush edhe pas kėsaj mohon, tė tillė janė ata mė tė prishurit.
 
56Falni rregulisht namazin, jepni zeqatin dhe respektoni tė dėrguarin nė mėnyrė qė tė mėshiroheni.
 
57Kurrsesi mos mendo se janė tė pathyrshėm nė kėtė jetė ata qė nuk besuan. Vendi tyre ėshtė zjarri e sa pėrfundim i keq ėshtė ai.
 
58O ju tė cilėt besuat, ata tė cilėt i keni nė pronėsinė tuaj (shėrbėtorėt) dhe ata qė nuk kanė arritur moshėn e pjekurisė, duhet tė kėrkojnė leje prej jush (pėr tė hyrė te ju nė tri kohė: para namazit tė sabahut, nė kohėn e drekės kur i hiqni rrobat tuaja (pėr tė pushuar) dhe pas namazit tė jacisė, qė tė tria kėto kohė janė kur ju jeni tė veshur. Pos atyre tri kohėve nuk ėshtė mėkat as pėr ju as pėr ata, tė vizitoni njėri-tjerin. Kėshtu All-llahu ua sqaron argumentet e veta. All-llahu ėshtė i dijshėmi i urti.
 
59E kur fėmijėt tuaj ta arrijnė moshėn epjekurisė, le tė kėrkojnė leje (pėr hyrje) ashtu si kėrkuan ata para rteė. All-llahu ju shpjegon dipozitat e veta, sepse Ai di mė sė miri dhe ėshtė mė i urti.
 
60E gratė e moshuara, tė cilat nuk dėshirojnė martesė mė, nuk ėshtė mėkat ta heqin petkun mbulues tė tyre, po duke mos qenė zbuluese tė bukurive, megjithėqė mė sė miri ėshtė pėr to tė jenė tė pėrmbajtura. All-llahu dėgjon, di.
 
61Nuk ėshtė mėkat pėr tė verbėrin, as tė ēalin, as pėr tė sėmurin, as pėr ju vetė, ose nga shtėpitė e etėrve tuaj, shtėpitė e nėnave tuaja, nė shtėpitė e vėllezėrve e tė motrave tuaja, ne shtėpitė e xhaxhallarėve, tė hallave, tė dajėve tuaj, nė shtėpitė e tezeve tuaja ose tė atyre qė u janė besuar ēelėsat e tyre, ose (nė shtėpitė) e miqve tuaj. Mund tė hani bashkėrisht ose veēmas, nuk ėshtė mėkat. Kur tė hyni nė ndonjė shtėpi pėrshėndetni (ata qė janė nė to) me njė pėrsėndetje tė caktuar nga All-llahu (me selamun alejkum) qė ėshtė e bekuar dhe e kėndėshme. Kėshtu All-llahu ua sqaron argumentet qė t’i kuptoni.
 
62Besimtarė janė ata qė i besuan All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, dhe mur janė me tė (tė dėrguarin) pėr ndonjė ēėshtje tė pėrbashkėt (tė rėndėsishme), nuk largohen pa i kėrkuar leje atij. S’ka dyshim se ata qė kėrkojnė leje prej teje, ata i besojnė All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij. E kur tė kėrkojnė leje pėr ndonjė punė tė tyre, lejo kė duash, e kėrkoi falje All-llahut pėr ata , se vėrtet, All-llahu falė shumė e ėshtėmėshirues.
 
63Thirrjen e tė dėrguarit mos e konsideroni si thirrjen tuaj ndaj njėri-tjetrit. All-llahu i di ata qė tėrhiqen prej jush tinėzisht, prandaj, le tė ruhen ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė tė dėrguarit) se ata do t’i zė ndonjė telashe, ose do t’i godasė dėnimi i idhėt.
 
64Veni re, se vetėm nė pushtetin e All-llahut ėshtė ēka ka nė qiej dhe nė tokė. Ai e di gjendjen tuaj (besimin apo hipokrizinė), e ditėn kur i kthehen Atij, Ai do t’u kallėzojė atyre pėr atė qė vepruan. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.
 
 
ReadTheQuran.org