Translations Suras
SHQIP

6 - En'am

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 
1Falenderimi i qoftė vetėm All-llahut, qė krijoi qiejt dhe tokėn, qė formuloi errėsirat e dritėn, e megjithėkėtė (qė Ai meriton lavdėrim) ata qė mohuan, i barazojnė (idhujt) me Zotin e tyre.
 
2Ai ėshtė qė ju krijoi nga balta, e mandej ju caktoi njė afat (pėr vdekje) dhe njė afat ėshtė i caktuar pranė dijes sė Tij, dhe pas (gjithė kėsaj tė vėrtete) ju dyshoni.
 
3Ai ėshtė All-llahu (qė adhurohet e madhėrohet prej ēka kanė tokė; Ai i di fshehtėsitė dhe publikimet tuaja dhe Ai e di atė qė bėni.
 
4Nuk ka argument qė u vjen atyre nga argumentet e Zotit tė tyre, eqė ata nuk i shmangen.
 
5Ata pėrgėnjeshtruan tė vėrtetėn kur u erdhi, e mė vonė do tė kuptojnė lajmin e asaj me tė cilėn talleshin.
 
6A e vrejtėn ata sa gjenerata para tyre i shkatėrruam qė Ne u patėm mundėsuar atyre (komoditet) nė tokė ēfarė juve nuk ju mundėsuam; u patėm lėshuar nga qielli shi me bollėk dhe u patėm bėrė qė tė rrjedhin lumenj ndėr ta, e pėr shkak tė mėkateve tė tyre i shkatėrruam dhe pas tyre sollėm (breza) tjerė.
 
7Edhe sikur tė zbritnim ty njė libėr tė shkruar nė letėr, e ta preknin atė me duart e tyre, ata qė mohuan do tė thoshin: “Kjo nuk ėshtė tjetėr pėrveē njė magji e qartė”.
 
8E pastaj thanė: “Pse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė engjėll (tė na thotė pėr Muhammedin se ėshtė i dėrguar)”. E sikur tė zbritnim Ne njė engjėll, ēėshtja do tė merrte fund duke mos u dhėnė atyre njė afat.
 
9Sikur ta bėnim Ne atė (tė dėrguarin) engjėll, atė do ta bėnim (nė formė) njeriu e do t’ua pėrzienim (ngatėrronim) atyre atė qė i pėrzien ata vetes sė tyre.
 
10Edhe tė dėrguarit tė tjerė para teje janė pėrqeshur, e ata qė u tallėn pėsuan (dėnim) pėr shkak se talleshin.
 
11Thuaj: “Ecni nėpėr tokė e mandej shikoni se si qe pėrfundimi i gėnjeshtarėve.
 
12Tuaj: “E kujt ėshtė e tėrė kjo nė qiej e tokė?” Thuaj: “Vetėm e All-llahut”. Ai ia pėraktoi mėshirėn Vetes. Ai do t’ju tubojė nė ditėn e gjykimit, pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. Ata qė i shkaktuan humbje vetvetes, ata nuk besojnė.
 
13Vetėm e Tij ėshtė gjithėēka pushon e lėviz natėn e ditėn. Ai gjithėēka dėgjon dhe gjithėēka di.
 
14Thuaj: “A pos All-llahut, krijues i qiejvedhe i tokės, qė ushqen tė tjerėt, ndėrsa vetė nuk ushqehet, tė pranoj Zot tjetėr?” Thuaj: “Unė jam urdhėruar tė jem i pari qė bindem dhe (urdhėrohem): tė mos bėhem kurrsesi nga idhujtarėt.
 
15Thuaj: “Vėrtet, unė i frikėsohem dėnimit tė ditės sėmadhe, nėse nuk i pėrulem Zotit tim”.
 
16Kush mėnjanohet atė ditė nga ai (dėnimi), atė Ai e ka mėshiruar, dhe ai ėshtė shpėtim i qartė.
 
17Nėse All-llahu tė godet me ndonjė tė keqe, s’ka kush qė ta largojė atė pos Tij, e nėse tė dhuron ndonjė tė mirė, duhet ditur se Ai ėshtė i gjithėfuqishėm pėr ēdo send.
 
18Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė Tij. Ai hollėsisht di punėt e Tij dhe tė robėrve tė Vet.
 
19Thuaj: “Cili send ka dėshminė mė tė madhe?” Thuaj: “All-llahu ėshtė dėshmues mes meje e jush, e mua mė ėshtė shpallur ky Kur’an qė me tė t’ju tėrheqė vėrejtjen juve dhe atij qė i komunikohet (dhe tė gjithė atyre qė vijnė pas jush deri nė ditėn e kijametit). Ju po dėshmoni se All-llahut ka edhe zota tjerė, a?” Thuaj: “Unė nuk dėshmoj!” Ai ėshtė vetėm njė Zot dhe unė jam i pastėr nga ajo qė j u i shoqėroni!”
 
20Atyre qė Ne u kemi dhėnė librin, e njohin atė (Muhammedin) sikurse i njohin bijtė e tyre. Janė ata qė asgjėsuan vetveten, andaj nuk besojnė.
 
21Kush ėshtė mė mizor se ai qė ndaj All-llahut shpif gėnjeshtra apo ka pėrgėnjeshtruar faktet e Tij? S’ka dyshim, shpifėsit dhe gėnjeshtarėtnuk kanė shpėtim.
 
22Pėrkujto ditėn kur Ne i tubojmė tė gjithė dhe u themi atyre qė i shoqėruan: “Ku janė ata tė shoqėruarit tuaj, qė i trillonit?”
 
23Atėherė (pas atij sprovimi) pėrgjigje tjetėr s’u mbetetpėrveē tė thonė: “Pėr All-llahun, o zoti ynė, ne nuk ishim dhujtarė!”
 
24Shih, se si bėjnė gėnjeshtra kundėr vetes dhe si u shkoi huq ajo qė trillonin!
 
25Ka prej atyre qė ty tė dėgjon (kur lexon Kur’anin). Po Ne kemi krijuar mbulesė mbi zemrat e tyre qė tė mos e kuptojnė atė dhe nė veshėt e tyre sajuam shurdhim, dhe edhe dikur t’i shohim tė gjitha faktet. ata nuk besojnė, derisa kur te ti e tė polemizojnė ata qė mohuan thonė: “Nuk ėshtė tjetėr ky (Kur’ani) vetėm se mit i hershėm.
 
26Ata ndalojnė (tė tjerėt) nga ai dhe vetė largohen prej atij (Kur’anit), e me atė nuk shkatėrrojnė tjerėt vetėm vetveten, dhe nuk e hetojnė.
 
27E sikur t’i shihje ata kur janė ndalur pranė zjarrit e thonė: “Ah sikr tė ktheheshim (nė dynja), tė mos gėnjejmė faktet e Zotit toė e tė bėhemi nga besimtarėt!”
 
28Jo, (s’ėshtė ashtu) po atyre u doli nė shesh ajo qė e mbanin fshehtė mė parė, prandaj edhe sikur tė ktheheshin ata do tė pėrsėritnin atė qė e kishin tė ndaluar, e s’ka dyshim, ata janė gėnjeshtarė.
 
29Ata thanė: “Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė rigjallemi.
 
30Dhe, sikur t’i kishte parė ata kur tė ndalohen para Zotit tė tyre e u thuhet atyre: “A nuk ėshtė kjo (ringjalja) e vėrtetė?” Ata thonė: “ Po, pėr zotin tonė!” thotė: “Shijoni pra dėnimin pėr atė qė mohonit!”
 
31Ata qė pėrgėnjeshtruan se do tė takohen me All-llahun (nė ditėn e gjykimit) kanė humbur pėrderisa t’u vijė momenti (kijameti) befas e tė thonė: “tė mjerėt ne pėr atė qė lėshuam” (nga punėt e mira nė dynja), e duke i bartur gabimet e veta nė shpinė, dhe, e shėmtuar ėshtė ajo qė bartin.
 
32Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim. S’ka dyshim se bota tjetėr ėshtė mė e dobishmja pėr ata qė ruhen. A nuk logjikoni?
 
33Ne dimė se ty tė brengos ajo qė thonė, e ata nuk tė gėnjejnėty, por ata mizorė mohojnė argumentet e All-llahut.
 
34Janė pėrgėnjeshtruar tė dėrguar para teje, duruan atė gėnjeshtėr, dhe u torturuan pėrderisa u erdhi ndihma Jonė, prandaj s’ka kush qė ndryshon fjalėt (premtimet) e All-llahut. E ti je i njohur me disa nga ngjarjet e tė dėrgarve (edhe ti do tė ndihmohesh sikurse ata).
 
35Por, nėse refuzimi i tyre tė ėshtė bėrė brengė e madhe , ti kėrkoje, nėse ke mundėsi, ndonjė vrimė nė tokė ose nė qiell e t’u sjellėsh atyre ndonjė argument (po ti s’mund ta bėsh kėtė). Tė kishte dashur All-llahu i kishte tubuar nė rrugė tė drejtė; po ti mos u bė nga tė padijshmit (dhe mos u brengos).
 
36vetėm ata qė kanė dėgjim tė shėndosh i pėrgjigjen (ftesės). Tė vdekurit (ata qė dėgjojnė dhe nuk besojnė) All-llahu i ringjall, e pastaj te Ai kthehen (u jepatė qė e meritojnė).
 
37Dhe thanė : “Pėrse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė mrekulli nga Zoti i tij?” Thuaj: “S’ka dyshim se All-llahu ka fuqi t’ia zbresė njė mrekulli, por shumica e tyre nuk e dinė (se ēka do t’i gjente mė pas).
 
38Nuk asnjė gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy krahė e qė nuk janė tė nara nė grupe (tė ndryshme), sikurse edhe ju (Zoti i krijoi, i pajisi si juve). Asgjė nuk kemi lėnė pas dore nga evidenca. Mė nė fund te Zoti i tyre do tė tubohen.
 
39E ata qė i bėnė tė rreme faktet Tona janė shurdmemecė tė mbetur nė errėsira. All-llahu e humb kė tė dojė e vė nė rrugė tė drejtė atė qė do.
 
40Thuaju: “ Nėse u vjen dėnimi nga All-llahu ose u vjen kijameti, mė tregoni,nėse jeni tė sinqertė, a do tė thirrni kė pos All-llahut (pėr ndihmė?”
 
41Jo, vetėm Atij (All-llahut) do t’i luteshi, e nėse do Ai, ju heq atė pėr ēka i luteni, e do t’i harronit ata (zota) qė ia shoqėronit.
 
42Ne kemi dėrguar (pejgamberė) edhe te popjt parateje (e derisa nuk dėgjuan), i dėnuam mė skamje emjerim, ashtu qė tė pėrulen.
 
43E pse tė mos pėruleshin kur ju erdhi atyre dėnimijonė? Por zemrat e tyre ishin ngurosor, po edhe djalli ua hjeshoi atė qė bėnin.
 
44Meqė lanė pas dore atė me ēka u kėshilluan (t’i i drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyrt e ēdo gjėje (begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte dhėnė, i kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer.
 
45Ndaj u zhduk mbeturina e popullit mizor, pra Falėnderim i qoftė Zotittė botave.
 
46Thuaj: “Nėse All-llahu ua merr tė dėgjuarit, tė pamurit dhe ua mbyll zemrat, pos All-llahut cili zot tjetėr do t’ju sjellė atė?”. Shih sesi ua shqarojmė faktet e megjithkėtė ata nuk ua vėnė veshin!
 
47Thuaj: “Mė tregoni nėse dėnimi nga All-llahut u vjen befas ose me parashenja, a shkatėrrohet kush tjetėr pos popullit mizor?”
 
48Ne tė dėrguarit nuk i dėrgojmė ndryshe vetėm si pėrgėzues dhe qortues. E kush besoi dhe u pėrmirėsua, ata nuk kanė as frikė as brengė.
 
49Ata qė i pėrgėnjeshtruan faktet tona, ata i kap dėnimi ngase nuk respektuan normat.
 
50Thuaj: “Unė nuk u them juve se i kam nė kompetencė depotė e All-llahut (e t’ju sjellė mrekulli), as nuk pretendoj se i di fshehtėsitė (e t’ju tregojė se kur do t’ju vijė dėnimi), as nuk u them se unė jam engjėll. Unė ndjek vetėm atė qė mė shpallet mua. Thuaj: “A janė baras i verbėti dhe ai qė sheh?” A nuk mendoni?
 
51Ti tėrhiqju vėrejtjen me kėtė (Kur’an) atyre qė i frikėsohen tubimit para zotit tė tyre, nė mėnyrė qė tė ruhen, sepse pos Tij nuk do tė ketė as mbrojtės as ndėrmjetėsues.
 
52Dhe mos i pėrze ata qė adhurojnė Zotin e tyre pa pra mėngjes e mbrėmje, duke qenė tė sinqertė ndaj Tij. Ti nukpėrgjigjesh asgjė nga llogaria e tyre e as ata nuk kanė kurrfarė pėrgjegjėsie nga llogaria jote, e po i dėbove ata do tė bėhesh nga tė padrejtit.
 
53Kėshtu Ne i sprovojmė disa me disa tjerė (pasanikun me varfnjakun, atė me autoritet me atė pa tė) ashtu qė tė thonė: “ A kėto janė mes nesh qėAll-llahu i dhuroi?” A nuk ėshtė All-llahu mė i dijshmi pėr ata qė janė mirėnjohės?!
 
54E kur tė vijnė ty ata qė i besojnė ajetet tona, thuaju: “Selamu alejkum, Zoti juaj ia ngjeshi vetes mėshirėn. Kuh bėn prej jush ndonjė ė keqe pa dije, e mandej pas asaj (tė keqe) pehdohet dhe pėrmirėsohet, s’ka dyshim se All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė Mėshirues.
 
55Ja, kėshtu Ne i sqarojmė argumentet, nė mėnyrė qė tė dalė nė shesh rruga e kriminelėve.
 
56Thuaj: “Unė jam i ndaluar tė adhuroj ata qė adhuroni ju, pos All-llahut! thuaj: “Unė nuk njeki dėshirat tuaja, pse do tė ishte atėherė do te isha i humbur e jo prej tė udhėzuarve (nė rrugė tė drejtė).
 
57Thuaj: “Unė i pėrmbahem tė vėrtetės (qė mė erdhi) nga Zoti im. Ju e gėnjyet atė, e pėr atė qė nguteni ju (dėnimin), nuk e bėj unė, vendimi i takon vetėm All-llahut; Ai e rrėfen tė vėrtetėn dhe Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve.
 
58Thuaj: “Sikur tė ishte ajo pėr tė cilėn nguteni j te unė, ēėshtja mes meje dhe jush do tė ishte e pėrfunduar. All-llahu mė sė miri i di pėr mizorėt.
 
59ēelėsat e fshehtėsive janė vetėm te Ai, atė (fshehtėsinė) nuk e di kush pos Tij. Ai e di ēka ka nė tokė dhe nė det, Ai e di pėr ēdo gjeth qė bie dhe s’ka kokėrr nė thellėsi tė tokės, s’ka tė njomė dhe s’ka tė thatė qė nuk ėshtė (shėnuar) nė librin e qartė (LehviMahfud).
 
60Ai ėshtė qė ju vė nė gjumė natėn dhe e di ēka vepruat ditėn, pastaj ju ngjall-zgjon nė tė (ditėn) pėr deri nė afatin e caktuar (vdekje). Pastaj do tė ktheheni e do t’ju njohtojė me atė qė keni pas vepruar.
 
61Vetėm Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė vet. Ndaj juve dėrgon rojė (cakton engjėj) derisa kur t’i vijė ndonjėrit prej jush vdekja, atij ia marrin shpirtin tė dėrguarit tanė (tė tjerė) dhe ata nuk bėjnė kurrfarė lėshimi.
 
62Pastaj i kthehen All-llahut, Snduesit tė vėrtetė tė tyre. Vetėm i tij ėshtė sundimi (gjykimi) dhe Ai ėshtė mė i shpejti i llogaritėsve.
 
63Thuaj: “Kush ju spėton prej errėsirave (trishtuese) tė tokės e tė detit e (nga trishtimi) ju e lutni Atė haptas e fshehtas (duke thėnė), nėse Ai na shpėton prej kėsaj, ne do tė jemi (besimtarė) mirėnjohės?”
 
64Thuaj: “All-llahu ju shpėtin nga ajo dhe nga ēdo brengosje. Megjithėkėtė ju Atij i pėrshkruani shok.
 
65Thuaj: “Ai ka fuqi (t’ju shpėtojė, por edhe) t’ju sjellė dėnim prej sė larti ose prej sė poshti nėn kėmbėt tuaja apo t’ju ndaj nė grupe e ta luftoni njėri-tjetrin. Shih se si i sqarojmė faktet nė mėnyrė qė tė kptojnė”.
 
66E populli yt e konsideroi atė (Kur’anin) tė rremė, porse ai (Kur’ani) ėshtė i vėrtetė. Thuaj: “Unė nuk jam rojė e juaj”.
 
67ēdo lajm e ka afatin e realizimit, e mė vonė, ju do tė kuptoni.
 
68Kur sheh ata se janė thelluar (me tallje) nė ēėshtjet Tona, largohu prej tyre derisa tė kalojnė nė bisedė tjetėr. Nėse djalli tė bėn tė harrosh (e rri me ta), pasi tė bie ndėr mend, mos rri me popullin mizor.
 
69Pėr ata qė ruhen (pėr besimtarėt) s’ka kurrfarė pėrgjegjėsie (qė tallen), por duhet t’ju pėrkujtojmė nė mėnyrė qė ruhen edhe ata (qė tallen).
 
70Hiqu atyre qė e marrin fenė (nė vend qė ta resprktojnė) pėr lojė e dėfrim dhe i ka mashtruar jeta e kėsaj bote. Ti pėrkujto me tė (Kur’anin) qė tė mos bjerė njeriu viktimė e asaj qė ka veprruar, e qė s’ka mbrojtės as ndėrmjetėsues pėr te pos All-llahut. je ai (njeri) edhe nėse jep, ēdo lloj shpagimi nuk i pranohet. Tė tillėt janė ata qė ranė viktimė e asaj qė punuan. Ata , pėr skak se mohuan, pėr pije kanė ujė tė vluar e dėnim tė idhėt.
 
71Thuaj: “A pos All-llahut tė adhurojmė ēka nuk na sjell as dobi as dėm dhe tė kthehemi mbrapa (nė kufur) pasi qė All-llahu na vuri nė rrugė tė drejtė? Dhe atėherė tė bėhemi sikur ai, tė cilin djallėzit e kanė rrėmbyer (e kanė hedhur)nė tokė (nė njė humnerė) e lėnė tė hutuar qė, edhe pse ai ka shokė qė e thėrrasin nė rrugė tė drejtė (i thonė): “Eja te ne” (ai nuk pėrgjigjet). Thuaj: “I vetmi udhėzim ėshtė ai udhėzimi i All-llahut, dhe se jemi urdhėruar qė t’i dorėzohemi zotit tė botėve.
 
72(Na ėshtė thėnė) Dhe falne nmazin dhe kini frikė prej Tij, se Ai ėshtė te i cili do tė tubohemi.
 
73E Ai ėshtė qė krijoi qiejt dhe tokėn me qėllim tė caktuar, e (ruajuni dėnimit) ditėn kur thotė : “Bėhu”! Ajo bėhet. Fjala e Tij ėshtė e njėmendtė dhe Atij i takon sundimi ditėn kur i fryhet “Surit” (kjo ėshtė hera e dytė). Ai e di tė fshehtėn dhe konkretėn, ėshtė mė i urti qė di pėr ēdo gjė nė hollėsi.
 
74Pėrkujtoju (o i dėrguar) kur Ibrahimi i tha vėllaut tė vet Azerit: “A statuja (idhuj) adhuroni pėr zota? Unė po tė shoh ty dhe popullin tėnd nė njė humbje tė sigurt.
 
75E kėshtu Ibrahimit ia mundėsuam t’i shohė madhėsitė e qiejve e tė tokės pėr t’u bėrė edhe mė i bindur.
 
76E kur atė e mbuloi nata, ai e pa njė yll e tha: “Ky ėshtė Zoti im!” E kur u zhduk ai (perėndoi) tha:” Unė nuk i dua ata qė humbėn”.
 
77Kur e pa hėnėn tė posa tha: “Ky ėshtė Zoti im! e kur perėndoi ajo, tha: Nėse Zoti im nuk mė udhėzon, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur!”
 
78Kur e pa diellin tė lindur, tha: “Ky ėshtė Zoti im, ky ėshtė i madh!” e kur ai perėndoi, tha: O populli im, unė jam i pastėrnga ajo qė ju i shoqėroni!”
 
79Unė me veten time i drejtohem Atij qė krijoi qiejt e tokėn, larg besimeve tė tjera; unė nuk jam prej atyre qė i pėrshkruajnė shok!
 
80Po atė e (me Ibrahimin) polemizoi populli i tij e ai tha: “A polemizoni me mua, rreth All-llahut e Ai mė udhėzoi?” Unė nuk u frikohem atyre qė ju ia bėni shok, vetėm nėse Zoti im do ndonjė send (tė mė godas, ai mė godet). Me dijen e Tij Zoti im ka pėrfshirė ēdo send, a nuk e merrni me mend?”
 
81E si t’ju frikohem atyre qė ju ia shoqėruat, e ju frikoheni pėr atė qė i shoqėruat All-llahut pa pasur kurrfarė argumenti. E cili grup, pra, ėshtė mė e drejtė tė jetė i sigurt, nėse jeni qė kuptoni?
 
82Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e ngatėrruan me besim tė kotė, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe atajanė nė rrugė tė drejtė.
 
83Kėto janė argumentet tona qė ia dhamė Ibrahimit kundėr popullit tė tij. Ne ngrisim nė shkallė tė lartė atė qė duam. Zoti yt ēdo send e vė nė vendin e vet, asgjė nuk mund t’i fshehet.
 
84Ne atij (Ibrahimit) i falėm Is-hakun dhe Jakubin dhe secilin prej tyre e udhėzuam. Mė parė edhe Nuhun e patėm udhėzuar. E nga pasardhėsit e tij (tė Ibrahimit) udhėzuam Davudin, Sulejmanin, Ejjubin, Jusufin, Musain dhe Harunin. Kėshtu i shpėrblejmė bamirėsat.
 
85(shpėrblyem) Edhe Zekerijanė, Jahjanė, Isain, Iliajasin tė gjithė prej tė mirėve tė pėrsosur.
 
86(shpėrbylem) Edhe Ismailin, Eljesanė, Junusin dhe Lutin. Tė gjithė kėta i veēuam mbi njerėzit tjerė.
 
87Edhe disa nga prindėrit, nga pasardhėsit dhe nga vėllezėrit e tyre i zgjodhėm (pėr pejgamberė) dhe i udhėzuam nė rrugė tė vėrtetė.
 
88Ky ėshtė udhėzim i All-llahut, udhėzon me tė kė tė dojė nga robėt e Tij. E sikur t’i pėrshkruajnė shok Zotit (edhe ndonjė nga kėta) kishte pėr t’iu shkuar huq ajo qė kanė vepuar.
 
89Ata shin qė u patėm dhėnė librin, urtėsinė e pejgamberllėkun; e nėse kėta (idhujtarėt mekas) e refuzojnė kėtė (pejgamberllėkun tėnd), Ne e kemi siguruar kėtė me njė popull qė nuk e refuzon.
 
90Ata (tė dėrguarit e pėrmedur) ishin qė All-llahu i vuri nė rrugė tė drejtė, andaj ti merri shembull nė udhėzim. Thuaj: “Unė nuk kėrkoj pėr kėtė (komunikimin e Kur’anit) shpėrblim prej jush. Ky nuk ėshtė tjetėr, pėrveē njė kėshillė pėr mbarė njerėzit.
 
91Ata (mohuesit) nuk e njohėn All-llahun sa duhet njohur Atė kur thanė; “All-llahu nuk i shpalli gjė asnjė njeriu!” Thuaj: “Kush e zbriti librin, me tė cilin erdhi Musai e qė ishte dritė e udhėrrėfyes pėr njerėz, e tė cilin ju e bėni tė shpėrndarė nė letra,qė disa i prezentoni, kurse shumicėn e fshehni. Dhe u mėsuat ēka nuk e dinit ju as prindėrit tuaj? Thuaj: (e zbriti) All-llahu”. Mandej lėri ata qė luajnė nė atė kotėsunė e tyre.
 
92Edhe ky (Kur’an) ėshtė libėr qė e zbritėm; ėshtė i bekuar, vėrtetues i tė mėparshmes, e qė t’i tėrheqesh vėrejtjen nėnės sė fshatrave (tė banorėve mekas) dhe atyre pėrrreth saj (mbarė botės). Ata qė e besojnė Ahiretin, besojnė nė tė (Kur’anin), ata edhe e falin namazin rregullisht.
 
93E kush ėshtė mė gabimtar i madh se sa ai qė trillon rrenė ndaj Zotit, ose thotė: “Mua po mė shpallet e nuk i ėshtė shpallur asgjė, ose se sa ai qė thotė: “Do tė thur diēka tė ngjajshme me atė qė e ka zbritur All-llahu”. E, sikur t’i shihje mizorėt kur janė nė agoni tė vdekjes, e engjėjt kanė shtrirė duart e veta (me ndėshkim) e (u thonė): “Shpėtonie pra vetveten (nėse mundeni)”. “Tash pėrjetoni dėnimin e turpshėm pėr shkak se e thoshit tė pavėrtetėn pėr All-llahun, dhe ndaj argumrnteve tė Tij ishit kryeneē.
 
94Nė tė vėrtetė ju na erdhėt njė nga njė (tė vetmuar), ashtu si ju krijuam sė pari; keni lėnė prpa shpinės atė qė u patėm dhėnė, e nuk po shohim se i keni me vete ndėrmjetėsuesit tuaj, tė cilėt i mendonit se pėr ju janė ndihmėtarė (i shoqėronit All-llahut). S’ka dyshim, ėshtė kėputur lidhja mes jush, dhe mbaroi ajo ēka mendonit (ndėrmjjetėsues apo zotėra tjerė).
 
95S’ka dyshim, All-llahu ėshtė zbėrthyes i farės (i kokrrės sė saj) dhe i bėrthamės (sė pemės). Ai nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe Aiėshtė nxjerrės i tė vdekurit nga i gjalli. Ky ėshtė All-llahu, e si atėherė shmangeni (nga besimi)?
 
96Ai ėshtė krijues i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e diellin dhe hėnėn pėr llogaritje tė kohės. Ky (rregull) ėshtė caktim i plotfuqishmit,i gjithėdijshmit.
 
97Ai ėshtė, qė krijoi yjet pėr ju qė me ta tė orientoheni nė errėsira kur jeni nė tokė ose nė det. Vėrtet Ne i shpjeguam argumentet tona pėr njė popull qė di tė mendojė.
 
98Ai ėshtė qė ju krijoi (filloi) prej njė njeriu; aty (mbi tokė) jetoni (qėndroni) dhe nėn te do tė pushoni. Ne i sqaruam argumentet njė populli qė di tė kuptojė.
 
99Ai ėshtė qė lėshoi nga lartė shiun e me tė nxori bimėn e ēdo sendi dhe prej bimės gjelbėrim dhe prej tij (prej gjelbėrimit) kokrra tė dendura nė kallinj. E nga hurmet, nga sythat tyre kalaveshė tė afėrt (pėr t’i vjelė). Edhe kopshtie me hardhi, ullinj e shegė tė ngjajshme (nė dukje) e tė llojllojshme (nė shije). Shikoni pra frutat e tyre kur i formojnė dhe kur piqen (tė gjitha kėto nga shiu). Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė.
 
100E xhinėt ia bėjnė shokė All-llahut, e nė tė vėrtetė Ai i krijoi ata (xhinėt) dhe duke mos patur kurrfarė dije, ata shpifėn se Ai (Zoti) ka djem e vajza. Larg (shpifjeve) ėshtė madhėria e Tij e lartė.
 
101Ai (All-llahu) ėshtė qė krijo (pa kurrfarė shembulli) qiejt dhe tokėn (e duke qenė i tillė), e si do tė ketė Ai fėmijė kur nuk pati bashkėshorte? ēdo send e krijoi Ai, dhe ėshtė mė i dijshmi pėr tė gjitha sendet e krijuara.
 
102Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, nuk ka tė adhuruar pėrveē Tij, Krijues i ēdo sendi, pra adhuronie Atė; Ai ėshtė mbikėqyrės ndaj ēdo sendi.
 
103Tėparėt (e njerėzve) nuk mund ta pėrfshinė Atė, e Ai i ėrfshinė tė arėt. Ai ėshtė shumė i kujdesshėm, hollėsisht i njohur.
 
104Juve ju erdhėn argumente tė qarta nga Zoti i juaj e kush i sheh (kupton) ai e ka pėr vete, e kush verbėrohet, ai e ka pėr tė zezėn e vet. E nė (pejgamberi) nuk jamėrojė e juaj.
 
105e kėshtu Ne i sqarojmė dėshmitė, ashtu qė ata thonė: “Ke mėsuar ti” (nga librat, po fjalės sė tyre nuk i vihet veshi0 dhe qė pėr t’ia bėrė edhe mė tė qarta njė populli qė di tė dallojė (tė vėrtetėn nga e kota).
 
106Ti (Muhammed) praktoko atė qė t’u shpall nga Zoti yt. S’ka Zot, pėrveē Tij. Largohu prej idhujtarėve.
 
107E sikur tė donte All-llahu, ata nnuk do tė ishin idhujtarė. Ne nuk tė bėmė pėrcjellės tė tyre e as qė je mbikėqyrės i tyre.
 
108Ju mos ua shani ata (zota) qė u luten (idhujtarėt), pos All-llahut, e (si hakmarrje) tė fyejnė All-llahun nga armiqėsia, duke mos ditur (pėr madhėrinė e Tij). Kėshtu Ne i kemi zbukuruar ēdo populli veprimin e vet, mandej e ardhmja e tyre ėshtė te Zoti i tyre, e Ai i shpėrble pėr atė qė vepruan.
 
109Ata u betuan me njė betim tė fortė nė All-llahun, se nėse uvjen atyre ndonjė mrekulli, do ta besojnė. Thuaj: “ēėshtja e atyre mrekullive ėshtė te All-llahu”. E ku e dini ju, ndoshta kur tė vijnė ato nuk u besojnė.
 
110Ne i rrotullojmė zemrat e tė parėt e tyre (prej besimit) ashtu sikundėr nuk e besuan atė (Kur’anin) pėr herė tė parė, dhe i lėmė tė bredhin tė hutuar nė atė mashtrimin e tyre.
 
111E edhe sikur t’ju zbritnim Ne atyre engjėjt, t’ju flitnin tė vdekurit, t’ju tubonin atyre ēdo send (gjallesė) konkretisht, ata nuk kishin pėr tė besuar, vetėm po tė donte All-llahu, por shumica e tyre nuk dinė (se besimi ėshtė dhuratė nga Zoti).
 
112dhe kėshtu (sikurse edhe ty) ēdo pejgamberi i bėmė armiq disa nga njerėzit dhe nga xhinėt e djallėzuar, qė me fjalė tė shkėlqyeshme nė mėnyrė tė fshehtė nxit njėri-tjetrin nė mashtrime. E sikur tė donte Zoti yt, ata nuk do tė bėnin atė (armiqėsi), po ti lėri ata me ato trillime.
 
113Dhe qė tė anojnė (te ato fjalė mashtruese) zemrat e atyre qė nuk besojnė boėn e ardhshme dhe qė tė kėnaqen e ngarkohen me atė qė janė duke u ngarkuar (ty nuk tė dėmtojnė asgjė).
 
114(Thuaj) A pos All-llahut tė kėrkoj unė gjykatės (mes meje dhe juve)? kur Ai ėshtė qė zbriti librin nė mėnyrė tė shkoqitur? Atyre qė u dhamė librin e dinė se ai (Kur’ani) ėshtė i zbritur prej Zotit tėnd saktėsisht, pra mos u bė prej atyre qė dyshojnė.
 
115Fjalėt e Zotit tėnd janė plot tė vėrteta (ēka lajmėrojnė) dhe plot tė drejta (ēka gjykojnė). S’ka kush qė tė ndryshoj fjalėt (vendimet) e Tij. Ai ėshtė qė dėgjon e di.
 
116Nė qoftė se u bindesh shumicės (mohuese qė janė) nė tokė, ata do tė largojnė ty nga rruga e All-llahut. Ata nuk ndjekin tjetėr vetėm supozime dhe nuk janė tjetėr vetėm se rrenacakė.
 
117S’ka dyshim, Zoti yt e di mė sė miri pėr atė qė ėshtė larguar rruga e Tijdhe Ai ėshtė mė i dijshmi pėr tė udhėzuarit.
 
118Ju (besimtarė) hani nga ajo qė ( ėshtė therrur dhe) dhe ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, po qe se jeni tė bindur nė faktet e Tij.
 
119ē’keni ju qė tė mos hani nga ajo pėr tė cilėn ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, e Ai ju sqaroi juve se ēka ėshtė ndaluar pėr ju, pėrveēkur jeni detyruar (atėherė edhe harami ėshtė hallall). Njė shumicė (e mohusve), duke mos pasur kurrfarė dije, por vetėm nga pasionet e tyre, duan t’i largojnė nga e vėrteta (njerėzit). Po Zoti yt di mė sė miripėr ata qė i shkelin dispozitat.
 
120Dhe mos bėni mėkate as haptas as fshehtas. Ata qė bėjnė mėkatin do tė ndėshkohen pėr mėkatin e bėrė.
 
121Dhe mos hani nga ajo qė (para therjes sė saj) nuk ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, vėrtet ajo (ngrėnia) ėshtė mėkat. Djallėzit i nxisin miqtė e vet qė t’ju polemizojnė juve, e nėse i dėgjoni ata, atėherė jeni si ata (idhujtarė).
 
122Vallė, a ėshtė ai qė qe i vdekur kurse Ne e ngjallėm dhe idhamė dritė, me tė cilėn ecėn mes njerėzve, si ai qė ka mbetur nė errėsirė (i humbur) dhe nuk mund tė shpėtojė nga ajo? Ja, kėshtu (si kėtij nė errėsirė) iu dket mirė mohusve ajo qė veprojnė.
 
123Dhe ashtu (sikurse nė Mekė) nė ēdo qytet kemi bėrė kriminelėt e tij pari, nė mėnyrė qė tė bėjnė dredhi nė tė, por nuk mashtrojnė tjetėr kė pos veten e tyre dhe prapėseprapė nuk kuptojnė.
 
124E kur uvjen atyre ndonjė argument i prerė (pėr Muhammedin), ata thonė: “Kurrsesi nuk e besojmė atė (dėrgesėn e Muhammedit) derisa tė mos na jepet edhe neve ngjajshėm me atė qė iu pat dhėnė tė dėrguarve tė All-llahut”! Mė sė miri All-llahu e di ku ta vėrė dėrgesėn (risalen) e vet. Ata qė bėn krim do t’igodasė poshtrimi dhe dėnimi i fortė te All-llahu pėr shkak se vazhdimisht bėnin hile.
 
125Atė qė All-llahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn pėr (tė pranuar) islamin. Atė qė dėshiron ta lėrė tė humbur, zemrėn e tij ia bėn shumė tė ngusht si tėngjitej nė qiell. Kėshtu All-llahu lėshon dėnimin mbi ata qė nuk besojnė.
 
126Kjo ėshtė rruga e Zotit tėnd, ėshtė e drejtė, Ne shpjeguam argumentet pėr njerėz qė pėrkujtojnė.
 
127Ata e kanė vendin e shpėtimit (Xhennetin) te Zoti i tyre; Ai ėshtė mbrojtės i tyre, pėr atė qė ata vepruan.
 
128Pėrkujto ditėn kur Ai i tbon ata tė gjithė (e u thotė): “O grumbull i xhinve, ju mashtruat shumė njerėz!” E nga njerėzit qė ishin miq tė tyre (tėxhinve) thonė: “Zoti ynė ne pėrfituam njėri prej tjetrit, dhe e arritėm afatin tė cilin e caktove!” Tha: “(Zoti) Zjarri ėshtė vendi juaj, pėrgjithmonė jeni nė tė, pos (kohės) ēka do All-llahu” Vėrtet Zotit yt ėshtė mė i urti, mė i dijshmi.
 
129PO ashtu (sikur u dhamė xhinve dhe njerėzve pėrjetim), Ne i bėjmė sundues disa mizorė mbi mizorėt e tjerė pėr shkak tė asaj qė fituan (vepruan).
 
130O grumbull i xhinve dhe i njerėzve! A nuk ju erdhėn nga mesi juaj tė dėrguar t’ju rrėfejnė argumentet e Mia dhe t’ju tėrheqin vėrejtjen pėr takimin tuaj nė kėtė ditė? Ata thonė: “ Dėshmojmėkundėr vetvetes”. I pat mashtruar ata jeta e kėsaj bote dhe ashtu(tė detyruar) dėshmuan kundėr vetvetes se me tė vėrtetė e refuzonin (tė vėrtetėn).
 
131Kėtė (dėrgimin e tė dėrguarve) ngase Zoti yt,nuk ėshtė qė pėr shkak tė mėkatit tė shkatėrrojė njė vend, e banorėt etij tė jenė tė painformuar.
 
132Po pėr secili (veprues) ka shkallė(qė do t’i arrijė) sipas asaj qė vepruan. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė.
 
133Zoti yt nuk ka nevojė pėr asgjė, Ai ėshtė mėshirues. Nėse do Ai, juve ju zhduk dhe sjell kė tė dojė pas jush, ashtu sikurse ju solli juve nga pasardhėsit e atyre qė ishin para jush.
 
134Ajo qė iu kėrcėnohet (kijameti, ringjallja, llogaria, pėrgjegjėsia) pa tjetėr do tė vijė, e ju nuk mund ta pengoni. (Nuk mund ta menjanoni caktimin e Zotit).
 
135Thuaj: “O populli im (kurejshit)! veproni nė atė qė jeni, e unė do ta vazhdoj tė veproj nė atė qė jam, e mė vonė do ta dini se kujt do t’i takojė e ardhmja e lavdishme. Ėshtė e ditur se zullumqarėt nuk gjejnė shpėtim.
 
136Dhe nga aj qė krijoi Si prej tė lashtave dhe prej kafshėve shtėpake, ata (idhujtarėt) ndanė njė pjesė pėr All-llahun dhe thanė: “Kjo ėshtė pėr All-llahun, si mendonin ata , e kjo ėshtė e idhujve tanė”. Ajo qė ishte pėr idhujt, nuk shkon te All-llahu, e ajo qė ėshtė pėr All-llahun, shkon te idhujt e tyre. sa gjykim i shėmtuar ėshtė ai qė gjykojnė (pjesėn e idhujve e plotėsonin nga ajo e All-llahut, nė rast nevoje, e tė All-llahut jo).
 
137Kėshtu shumicės sė idhujtarėve, idhujt ua hijeshuan atyre mbyten e fėmijėve tė vet, pėr t’i shkatėrruar (me mashtrime) dhe pėr ‘ua ngatėrruar fenė (qė e kishin pasur tė Ismailit). Po sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė bėnin atė, andaj hiqu tyre dhe asaj qė shpifin.
 
138Dhe sipas bindjes sė tyre ata thoshin: “Kėto kafshė dhe kėto bimė janė tė ndaluara, nuk mund tė ushqehet me to, pėrveē ata, tė cilėvene ua lejomė; kėto janė kafshė qė ėshtė ndaluar t’u hipet; kėto janė kafshė jatė therrjes sė tyre nuk pėrmendin emrin e All-llahut, duke shpifur ndaj Tij. Ai do t’i ndėshkojė ata pėr shpifjet e tyre.
 
139Madje ata thonin: “ēka ėshtė nė barqet e kėtyre kafshėve ėshtė vetėm pėr mashkujt tanė, e ndaluar pėr gratė tona. E nėse ishte e ngordhtė (fruti nė bark) ata (mashkuj e femra) ishin tė barabartė nė tė. Do tė ndėshkojė Ai cilėsimin ė tyre tė rrejshėm. Ai ėshtė i pėrsosur nė punėt e Tij, i dijshėm pėr krijesat e Tij.
 
140S’ka dyshim se kanė dėshtuar keq ata qė mbytėn fėmijėt e tyre nga mendjelehtėsia e pa kurrfarė dije dhe ata qė duke i shpifur Zotit, shpallėn tė ndaluar atė qė Zoti u kishte dhuruar. Ata kanė humbur rrugėn e drejtė dhe prej fillimit nuk ishin nė udhėzim.
 
141Ai (All-llahu) ėshtė qė krijoi kopshtie (bimėt e tė cilave) tė ngritura lart (nė shtylla) dhe tė rrafshta (tė shtrira nė tokė), edhe hurmet dhe drithėrat me frute (shije) tė ndryshme; (krijoi) ullinjtė dhe shegėt e ngjashme (nga shija). Hani frutat e tyre kur tė piqen dhe ditėn e korrjes (tė vjeljes) sė frutave jepne atė pjesė qė ėshtė obligim (tė varfėrve e nevojlive) dhe (hani-jepni) mos teproni, pse Ai nuk i do shkapėrderdhėsit.
 
142Nga kafshėt (shtėpiake krijoi) edhe aso pėr ngarkim (pėr hipje)dhe aso, prodhimi i tė cilave pėrdoret pėr shtrojė (leshi i tyre ose pėr therrje. Haninga ajo qė All-llahu ju dhuroi, e mos ndiqni gjurmėt (rrugėt) e shejtanit, pse ai ėshtė armik juaj i hapėt.
 
143Ai (krijoi) tetė lloje (nga kafshėt shtėpiake): prej deleve dy (dash e dele), prej dhive dy (cjap e dhi). Thuaj: “A janė tė ndaluar (haram) dy meshkuj apo dy femra apo ēka mbanė (pjell) mitra e dy (llojeve tė tyre) femrave?” Mė tregoni, pra, me fakte tė ditura (e jo me trillime) nėse jeni tė sinqertė.
 
144Ai (krijoi) edhe nga devet dy (lloje) dhe nga lopėt dy (lloje). Thuaj: “A dy meshkuj i ka ndaluar (haram), a dy femrat, pse ēka mban mitra e dy (llojeve tė tyre) femrave?” A mos ishit tė pranishėm kur All-llahu ju porositi me kėtė (hallall apo haram)?” E kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon rrenė pėr All-llahun dhe ashtu t’i humbė njerėzit nė mungesė tė dijes. All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė mizorėt.
 
145Thuaj: “Nė atė qė mė ėshtė shpallur mua (nė Kur’an) nuk po gjej diēka tė ndaluar nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se ai (ushqimi) ėshtė: coftinė, gjak i derdhur ose mish derri, ai i ndytė, dhe pos asaj qė ėshtė therrur jo nė emėr tė All-llahut (por tė ndonjė idhulli) e qė ėshtė mėkat. E kush detyrohet (t’i hajė kėto tė ndaluara), por duke mos pasur pėr qėllim shijen dhe duke mos e tepruar; Zoti yt ėshtė qė falė e mėshiron shumė.
 
146E (posaqėrisht) ndaj atyre qėjanė jehudi Ne kemi ndaluar ēdo (kafshė) thundrake: nga lopėt dhe delet u kemi ndaluar dhjmin e tyre, pos atij (dhjami) nė shpinėn dhe nė zorrėt e tyre dhe pos atij tė pėrzier me ndonjė asht. Kėtė (masė-ndalesė) e morėm si ndėshkim ndaj mėkatit tė tyre. S’ka dyshim, Ne jemi tė vėrtetė (nė ēka ju rrėfejmė).
 
147PO, nė qoftė se (pėr kėtė jehuditė) tė pėrgėnjeshtrojnė Thuaj: “Samėshirues i madh ėshtė ky Zoti juaj,po (mos u mashtroni) dėnimi i Tij pėr njerėzit kriminelėnuk mund tė prapėsohet!”
 
148E ata qė i shoqėruan Zotit, do tė thoshin: “Sikur tė donte All-llahu nuk do t’i bėim shok (nuk do tė ishim idhujtarė), as ne, as prindėrit tanė, e as nuk do tė ndalonim asnjė send. ”Kėshtu patėngėnjyer edhe ata qė ishin para tyre derisa (pėr shkak tė mėkatit) pėrjetuan dėnimin tonė tė ashpėr. Thuaj: “A mos keni ndonjė fakt e tė na prezentoni atė neve?” Ju i mbėshteteni vetėm hamendjes, nė tė vėrtetė,vetėm gėnjeni.
 
149Thuaj: “All-llahu ka argumentin mė tė plotė dhe sikur tė donte Ai do t’ju vinte nė rrugė tė drejtė tė gjithėve.
 
150Thuaj: “Sillni dėshmitarėt, tė cilėt dėshmojnė se All-llahu ndaloi (bėri haram) ato ( qė i ndalonin vetė). Nėseda tė dėshmojnė rrejshėm, ti mos dėshmo bashkė me ta dhe mos shko pas dėshirave tė atyre qė argmentet Tona i bėnė tė rremedhe pas atyre qė nuk besojnė jetėn e qė largohen prej Zotit tė tyre (adhurojnė tjetėr).
 
151Thuaj: “Ejani t’ju lexojė atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj: tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i mbytni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne u ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni mėkateve tė hapta apo tė fshehta, mos e mbtni njeriun sepse mbytjen e tij e ndaloi All-llahu, pėrpos kur ėshtė me vend. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu tė mendoni thellė.
 
152Mos iu afronu pasurisė sė jetimit derisa ai tė arrijė pjekurinė, (mund t’i afroheni) vetėm nė mėnyrė mė tė mirė, zbatoni me drejtėsi masėn dhe peshojėn, Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej mundėsive tė tij. Kur tė flitni (tė dėshmoni), duhet tė jeni tė drejtė edhe ėshtė ēėshtja pėr (kundėr) tė afėrmit, dhe zotimin e dhėnė All-llahut plotėsonie. Kėto janė me ēka Ai ju porositė kėshtu qė tė pėrkujtoni.
 
153Dhe se kjoėshtė rruga (feja) Ime e drejtė (qė e caktova pėr ju), pra pėrmbajuni kėsaj, e mos ndiqni rrugė tė tjerae t’ju ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, ashtu qė ė ruheni.
 
154E Musait i dhamė librin plotėsim (i tė mirave) pėr atė qė tregon bindje tė mirė, dhe sqarues pėr ēdo send, udherrėfyes e mėshirė, ashtu qė tė besojnė se do tė takohen me Zotin e tyre.
 
155Dhe ky libėr, dobi prurės, Ne e zbritėm, pėrmbanju kėtij, ruajuni shtu qė tė mėshiroheni.
 
156(E zbritėm Kur’anin) Qė tė (mos) thoni: “Libri u zbrit vetėn dy grupeve para nesh (jehudive e tė krishterėve) dhe se ne ishim tė panjohur me librat (me mėsimet) e tyre.
 
157Dhe qė tė (mos) thoni: “Sikur tė na kishte zbritur neve libri, (sikurse u zbriti atyre dy grupeve) ne do tė ishim edhe nė tė udhėzuar se ata. Juve ju erdhi nga Zoti juaj argumenti (Kur’ani), ju erdhi udhėzimi, mėshira. E kush ėshtė mė zullumqar se ai qė argumentet eZOtit i bėn tė rreme dhe ua kėthen shpinėn atyre? Ne do t’i ndėshkojmė me ndėshkim mė tė rėndė ata qė ua kthyen shpinėn argumenteve Tona, pėr shkak tė prapėsimit qė bėnė.
 
158A mos janė duke pritur tjetėr ata (pas kėtyre fakteve) vetėm t’ju vjė engjėjt (t’ua marrin shpirtin), tė vijė Zoti yt (urdhėri pėr shkatėrrim) ose tė vijnė disa nga shenjat e Zotit tėnd, (nė) ditėn kur vijnė disa shenja tė Zotit tėnd, asnjė njeriu nuk ivlen besimi i Tij nėse nuk ka besuar mė parė ose nuk ka bėrė nė besimin e tij kurfarė tė mire. Thuaj: “Pritni, edhe ne jemi duke pritur!”
 
159Vėrtet at qė e pėrqanė fenė e tyre dhe u ndanė nė grupe, ti (Muhammed) nuk ke kurfarė pėrgjegjėsie. ēėshtja e tyre ėshtė vetėm te All-llahu, Ai do t’i njohė me atė qė punuan.
 
160Kush vjen me njė (punė) tė mirė, ai (nė ditėn e gjykimit) shpėrblehet dhjetė fish, e kush vjen me (vepėr) tė keqe, ai ndėshkohet vetėm pėr tė. Atyre nuk u bėhet e padrejtė.
 
161Thuaj: “Vėrtet Zoti im mė udhėzoi nė rrugė tė drejtė, qė ėshtė fe e drejtė, fe e Ibrahimit, qė ishte larg besimeve tė kota. Ai (Ibrahimi) nuk ishte idhujtar!
 
162Thuaj: “Namazi im, kurbani im dhe vdekja ime janė thjesht pėr All-llahun, Zotin e botėve.
 
163Ai nuk ka shok (nuk adhuroj tjetėr). Me kėtė (thjeshtėsi tė adhurimit vetėm pėr Zotin) jam i urdhėruar dhe jam i pari i muslimanėve (i pari qė pranoj dhe bindem)!
 
164Thuaj: “ A tė kėrkojė Zot pos All-llahut, e Ai ėshtė Zot i ēdo sendi (ekzistues) dhe dėmi i secilit person ėshtė kundėr vetes. Askush nuk do tė bartė barrėn e tjetrit. Mandej, kthimi juaj ėshtė te All-llahu; e Ai ju njohton pėr atė qė pėrēaheshit.
 
165Ai ėshtė qė ju bėri sundues (zėvendėsues) nė tokė (pas shkatėrrimit tė atyre qė ishin mė parė) dhe lartėsoi nė njė shkallė mė tė lartėdisa nga ju mbi tė tjerėt, pėr t’ju sprovuar nė atė qė u dha. All-llahu ėshtė ndėshkues i shpejtė, ėshtė qė falė e Mėshirues.
 
 
ReadTheQuran.org